Delfinariumas uždarytas rekonstrukcijai.

Jau galite užsisakyti knygą „Delfinų terapija Lietuvos jūrų
muziejuje“. Autoriai: Brigita Kreivinienė, Mindaugas Rugevičius.
Išleista Klaipėdos universiteto leidykloje, 2009 metais, 54 psl.

Leidinyje aprašomas mažai nagrinėtas pagalbos specialiųjų
poreikių vaikams metodas – delfinų terapija. Supažindinama
su skirtingais požiūriais į delfinų terapiją Lietuvoje, Izraelyje,
JAV, Ukrainoje, aprašoma darbo Lietuvos jūrų muziejuje
metodika.

Leidinys skirtas medikams, psichologams,
socialiniams darbuotojams, specialiesiems pedagogams ir
tėveliams, auginantiems ypatingus vaikus.

Knygos recenzentai: doc. dr. E. Acienė,
psichologė psichoterapeutė D. Būtienė.

Norėdami užsisakyti šią knygutę,
rašykite el.paštu: b.kreiviniene@muziejus.lt

DĖMESIO! ŠIUO METU VYKSTANČIOS DELFINARIUMO REKONSTRUKCIJOS REGISTRACIJA DELFINŲ TERAPIJAI NEVYKDOMA

Nuo 2001 metų Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume vyksta ypatingas vaikų ir delfinų bendravimas. Mintis, kad delfinai gali ne tik džiuginti žiūrovus, bet ir padėti jiems, kilo ilgamečiui muziejaus direktoriui ir įkūrėjui Aloyzui Každailiui. Juolab kad pasaulyje šis terapijos metodas sėkmingai taikomas jau daugiau kaip trisdešimt metų.

Dabar delfinų terapiją (DT) praktikuoja apie 100 medicinos centrų ir delfinariumų JAV, Izraelyje, Egipte, Vokietijoje, Olandijoje, Italijoje, Bahamų salose, Ukrainoje ir kitur. Didžiausi centrai yra JAV ir Izraelyje.

Lietuvos jūrų muziejuje rengiami užsiėmimai su delfinais nevadinami delfinų terapija. Šie individualūs bendravimo su delfinais seansai priskiriami edukacinėms programoms.

Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje JAV mokslininkai, tiriantys delfinus, pastebėjo raminantį šių gyvūnų poveikį. Floridoje, „Dolphin Research centre“ (Delfinų tyrimų centre), atlikti tyrimai patvirtino teigiamą delfinų poveikį vaikams, turintiems autizmo sutrikimą ir Dauno sindromą: iš pradžių užsimezga vaiko kontaktas su delfinu, paskui tą modelį vaikas bando perkelti į žmonių pasaulį – pradeda ieškoti bendravimo būdų su šeimos nariais bei aplinkiniais.

Jau prieš 20 metų delfinų terapijos pradininkas - neuropsichologas ir elgsenos tyrinėtojas David E. Nathanson nustatė, jog neįgalūs vaikai pozityviau reaguoja į bendravimą su delfinais nei į bendravimą su kitais gyvūnais. Per terapijos seansus delfinai su vaikais žaidžia, todėl labiau atsipalaiduoja. Taip lengviau įsisąmoninama nauja informacija, koncentruojamas dėmesys, bendravimo ir visuomeniškumo įgūdžiai, gerėja vaiko psichoemocinė būklė. Delfinai yra labai smalsūs gyvūnai. Terapijos esmė yra delfinų sugebėjimas vystyti ir išlaikyti žaidybinę elgseną ilgiausiai iš visų žinduolių. Susisteminęs praktinę informaciją, David E. Nathanson sukūrė delfinų terapijos koncepciją, kurioje sustiprinami neįgalaus vaiko pozityvūs veiksmai.

Neretai klaidingai manoma, kad delfinų terapija yra gydymo metodas. Tačiau DT nėra gydymas. Praktikai pastebi, kad delfinų terapija yra veiksmingiausia tuomet, kai taikoma kartu su kitais gydymo metodais. Pavyzdžiui, dėl kalbos sutrikimų vaikui reikėtų lankytis ir pas logopedą, ir dalyvauti delfinų terapijos užsiėmimuose. Esant sunkiems komunikacijos sutrikimams pats susitikimas su delfinu atlieka „ledlaužio“ funkciją, kuri skatina pozityvius psichosocialinių ir psichoemocinių kontaktų pasikeitimus. Delfinų terapijos seansų metu stiprinami kitu metodu pasiekti rezultatai.

Prieš ir po individualių bendravimo su delfinais seansų anketuojami dalyvavusių vaikų tėvai, globėjai. Jų pastebėjimai – geriausias įrodymas, kad delfinai sugeba ne tik žaisti.

Devynmečiui berniukui Dovydui, turinčiam autizmo sutrikimą - „po delfinų terapijos ypač pagerėjo bendravimas su vaikais bei domėjimasis aplinka, sumažėjo įtampa, padaugėjo klausimų“. Kitas berniukas – penkiametis Saulius - „pradėjo geriau miegoti, atlikti konkrečias užduotis, rodyti didesnę bendravimo iniciatyvą. Tapo meilesnis. Taria daugiau garsų, netgi atskirus žodžius. Rodo norą bendrauti su vaikais“. Aštuonmetės Rachilės elgesys taip pat labai pakito, ji „pradėjo daug kalbėti mokykloje, bendrauti, tiesiog atsivėrė. Beveik viską sugeba papasakoti. Rašo skaičius, raides, juos kartoja. Tapo savarankiškesnė, atsakingesnė“. Tėvams labai daug reiškia tokie pokyčiai, kaip „atsiradęs akių kontaktas, noras apsikabinti, prisiglausti, sugebėjimas apsiginti. Pradėjo vykdyti elementarius paliepimus: atnešk, paduok, paimk“.

Kiekvieną dieną Lietuvos jūrų muziejus sulaukia tėvų, prašančių užregistruoti vaikus individualiems bendravimo su delfinais seansams, skambučių. Skambinama ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos, Anglijos, Airijos, iš kitų šalių. Kol kas muziejus gali priimti tik labai nedaug vaikų. Tačiau čia kuriami ateities planai – tikimasi, kad anksčiau ar vėliau Smiltynėje atsiras Delfinų terapijos centras. Tada galės išsipildyti visų vaikų ir tėvelių, norinčių pabendrauti su delfinais, svajonės.