Lietuva po burėmis
Lietuva po burėmis – jūrinės kultūros kompleksas, kurio dėka išvystomi ryšiai, vyksta prekyba, valstybė prisistatoma pasauliui per jūrą, buriuojant skleidžiama laisvės dvasia...
Burės iki XX a. vidurio buvo tradicinė priemonė, palaikant ūkinius ir kultūrinius tarpusavio ryšius Kuršių marių ir Nemuno upyno gyventojams. Jų pasaulyje burlaivis ir su juo susijusi veikla buvo svarbi egzistencijos dalis. Į jūros erdvę lietuviai įžengė vėlai, XX a. pradžioje. Daug ko teko mokytis iš kaimynų jūreivių. Vokiečių laivininkystės tradicija Klaipėdoje buvo patirties aruodas, iš kurio sėmė lietuviai, prie Baltijos jūros priėję nuo 1923 metų. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos jūrininkai spėjo išplaukti į jūras su burlaiviais milžinais. Tarp jų jaunatvišku ryžtu pasižymėjo Vytautas Bagdanavičius iš Kėdainių. Gražiausius paauglystės metus jis praleido pasaulio vandenynuose po barko Moshulu burėmis. Pramoginis ir sportinis buriavimas – buriavimas sau pačiam Lietuvoje išplito tik mažiau nei prieš šimtą metų, tačiau seniai tapo tautinį ir laisvės identitetą pabrėžiančiu simboliu. Taigi, jūra, burės ir Lietuva nėra nieko bendro neturinčios sąvokos.
„Dailė”, „Audra”, „Lietuva” ir Laisvės statula New York`e. 1989 m.
® R. Adomavičius j., D. Elertas, R. Adomavičius