Barkentina „Meridianas“: skaičiai ir faktai
Barkentina
Škuna – barkas (angl. barkentine) jūrinis 3-6 stiebų burlaivis tiesiomis fokstiebio ir įstrižomis kitų stiebų burėmis. XIX–XX a. naudotas kroviniams gabenti ir jūreiviams rengti.
„Meridianas“ – burinis laivas Klaipėdoje, ilgą laiką priklausęs Klaipėdos jūreivystės mokyklai ir buvęs daugelio būsimųjų kapitonų pirmasis mokomasis laivas. 1967 m. barkentina „Meridianas“ nustojo veikęs kaip mokomasis burlaivis, o 1971 m. joje buvo įrengtas restoranas. Laivas-restoranas įsikūrė Danės krantinėje ir tapo neatskiriama uostamiesčio dalimi, simboliu, žadinančiu svajones apie tolimas jūrų keliones.
Barkentinos „Meridianas“ techniniai duomenys:
Ilgis su bugšpritu 51,70 m
Ilgis su laivagalio valties keltuvu 44,91 m
Denio ilgis 43,57 m
Ilgis pagal vaterliniją 39,00 m
Ilgis tarp statmenų 37,50 m
Plotis 8,75 m
Borto aukštis 3,90 m
Grimzlė 3,45 m
Vandentalpa 626 dwt
Krovumas 300 t
Visa krovinio talpa 312.4 dwt
Talpa 192 BRT, 177 NRT
Triumų tūris 525 m³
Burių plotas 840 m²
Pagrindinio Švedijos gamybos „June Munktel“ variklio galingumas 225 AJ
Greitis plaukiant su varikliu 7,5 mazgo
Greitis plaukiant su burėmis iki 8 mazgų
Įgulos narių skaičius 58 (4)
Svarbiausi barkentinos „Meridianas“ gyvavimo faktai:
1947 m. vasario 22 d. pradėta barkentinos „Meridianas“ statyba.
1948 m. rugpjūčio 30 d. barkentinos įrengimo pabaiga.
1948 m. spalio 1 d. burlaivis perduodamas Sovietų Sąjungos žvejybos ministerijai.
1948 m. spalio mėn. laivas atplukdomas į Kaliningradą ir perimamas Pionersko tralinio laivyno bazės.
1948 m. spalio 24 d. Klaipėdos jūreivystės mokyklos viršininko pavaduotojas I rango kapitonas M. D. Polegajevas, takelažo praktinių darbų vadovas A. A. Povtorakas su kursantais M. D. Šubočkinu, M. I. Nikolajevu, S. I. Iljinu, R. J. Kliavinu, V. I. Koniajevu, A. Fatejevu, I. U. Jonaičiu, I. V. Develiu, V. F. Litvinovu, S. S. Valavičiumi, V. A. Krypovu išvyksta į Kaliningradą organizuoti mokomosios barkentinos „Meridianas“ perėmimo ir atplukdymo į Klaipėdą.
1949 m. gegužės 3 d. barkentina „Meridianas“ perduodama Klaipėdos jūreivystės mokyklai.
1949 m. gegužės 16 d. burlaivio kapitonu paskiriamas tolimojo plaukiojimo kapitonas I. Mezencevas.
1949 m. rugpjūčio 31 d. barkentina grįžta iš pirmosios Klaipėdos jūreivystės mokyklos kursantų praktikos – reisų į Taliną bei Leningradą ir atgal.
1954 m. barkentina„Meridianas“ įtraukiama į Baltijos mokomųjų laivų būrį, sudarytą iš visų Baltijos baseino Sovietų Sąjungos žuvies pramonės mokomųjų laivų. Nuolatiniu burlaivio uostu tampa Ryga.
1954–1957 m. laive praktiką atlieka Klaipėdos žvejybos verslo jūrininkystės jungų mokyklos kursantai.
1956 m. vasarą barkentina patenka į uraganą ir vos nežūva ant Gotlando salos uolų.
1956 m. vėlyvą rudenį į Rygą grįžtančio laivo kelią užtveria ledo laukai, ir barkentina lieka žiemoti Leningrade.
1961 m. „Meridianas“ su kitais Baltijos mokomųjų laivų būrio burlaiviais „Tropik“, „Mendelejev“ pirmą kartą išplaukia iš tiesioginės TSRS įtakos zonos ir pasiekia Azorų salas. Burlaivių būriui vadovauja kapitonas V. Čiudovas.
1961–1965 m. burlaivis lanko ne tik Sovietų sąjungos, bet ir Lenkijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos uostus. Kartu su barkentina „Tropikas“ pasiekia Afriką – Senegalo, Gvinėjos pakrantes.
1965–1967 m. barkentina „Meridianas“ vykdo kursantų mokymą Baltijoje ir Rygos įlankoje.
1968 m. nelaimingo atsitikimo metu žuvus 6 kursantams, kartu su kitais Baltijos mokomųjų laivų būrio burlaiviais barkentina „Meridianas“ nurašoma. O. Kubiliūnas ir Kavinių tresto viršininkas M. Tumėnas kreipiasi į Vakarų žuvies pramonės susivienijimo „Zapryba“ viršininką, prašydami perduoti burlaivį Klaipėdos jūrų žvejybos uostui, kad jame būtų įkurtas Klaipėdos jūrų muziejus. Netrukus vilkikas „Kagul“ parplukdo barkentiną į Klaipėdą.
