Su šilkelių tinklužėliu, su klevine valtuže
Pajūrio ir pamario žvejai spendžiamajai žvejybai naudojo statomus tinklus, venterius, bučius. Bučiais ir venteriais gaudė vėgėles, nėges, ungurius, sykus. Pajūrio žvejai statė „griečinius” tinklus bretlingiams, „stintinius” stintoms, „silkinius” strimelėms gaudyti.
Traukiamaisiais tinklais žvejodavo iš valčių ir nuo kranto, mariose ir jūroje. Kuršių mariose žvejų burvaltės kurėnai poromis vilkdavo 120 m ilgio trisienį tinklą – kurną. Kurniniais tinklais gaudydavo smulkius sterkus, plakius, kuojas. Bradiniais tinklais – karšius, sterkus, kuojas, lydekas. Kiudelį, tralo pavidalo tinklą, traukdavo kiudelvaltė. Jūroje kiudeliais gaudė smulkias žuvis (bretlingius, tobius).
Ūdomis mariose gaudė ungurius, o jūroje – menkes, kartais plekšnes ir otus. Žvejai turėjo po 2–3 tūkstančius kabliukų. Ruošiantis žvejybai, ant kiekvieno kabliuko vėrė masalą – striktą, kuriam naudojo gabaliukais supjaustytas smulkias žuvytes (strimeles, tobius, bretlingius). Paruoštas ūdas dėdavo į didelį krepšį – baldę. Į valtį žvejys imdavo vieną ar dvi baldes. Ūdos driekdavosi keletą kilometrų, po žvejybos jas reikėjo surinkti ir išpainioti.
Senovinis žvejybos būdas Kuršių mariose – baidomoji poledinė žūklė. Mušdami tam tikrą ritmą, žvejai baidydavo praplaukiančias žuvis, kad jos pakliūtų į po ledu pastatytus tinklus. Ilgakočiu kirviu su prailginta pentimi iškirsdavo eketes, suleisdavo tinklus, lentą. Ją daužydavo vienodu ritmu „Stinta–Pūkis–Stinta–Pūkis...” Taip gaudydavo stintas, pūgžlius, ešerius.
