Pirmieji Lietuvos vėliavos nešiotojai

Pirmieji Lietuvos vėliavos nešiotojai
***
Kiekvienas žmogus turi sau kokį nors atmintiniausią gyvenimo įvykį. Savo tokiu įvykiu aš laikau dieną, kai aš su savo visa poros svarų manta įsikrausčiau į laivą kaip jo šeimos narys. […]
Vieną 1924 metų birželio mėn. vakarą, sėdėdamas „Ryto“ viešbučio restorane prie vakarienės, išgirdau, kad prie gretimo staliuko trys ponai (du klaipėdiškiai, trečias nepažįstamas), gyvai vedė jūrišką pasikalbėjimą. […] Iš nugirsto supratau, kad nepažįstamasis yra lietuviško laivo kapitonas, šiomis dienomis su kroviniu išplaukiąs į Švediją. Lietuvis kapitonas, lietuviškas laivas — sapnas ar tikrenybė?
Iki jie neišėjo, aš negalėjau nukreipti nei akių, nei klausos nuo nepažįstamo kapitono ir tyliai mintimi jo prašiau — priimti ir mane į laivą. Mano vakarienė atšalo, aš ją užmiršau, o kai mano sekamo staliuko svečiai išėjo, nuskubėjau ir aš, darydamasis planus, kaip nepraleisti progos patekti ant saviškio, lietuviško laivo.
Rytoj po tarnybos pirmas mano tikslas buvo susirasti laivą, jo kapitoną ir padėti visas pastangas, kad tik priimtų juo paplaukioti. Patį laivą radau. Ant jo užpakalio buvo stambiomis raidėmis užrašyta Jūratė, o žemiau Jurburgas, kaip prirašymo uostas (mat, prirašymas buvo atliktas tada, kai dar Klaipėdos neturėjom). Kapitono laive neradau, bet dar tą patį vakarą jį sutikau krante. Pažinti jis man jau nebuvo sunku, nes praeitą vakarą buvau į jį gerai įsižiūrėjęs, o jo itin aukštas ūgis nedavė man apsirikti. Priėjau ir stačiai, nors nedrąsiai, išrėžiau savo prašymą.
— Nemanyk tamsta, kad jūrininko amatas yra toks lengvas ir gražus, kaip apie jį romanuose rašoma, — įspėjo mane kapitonas, išgirdęs, kad aš neblogai uždirbu, tad ir neturėčiau veržtis į sunkų jūrininkų gyvenimą.
— Sunkumų nebijau, juo sunkiau, juo įdomiau. Esu jau šį tą matęs (čia man prisiminė nepriklausomybės kovų laukai). Viena prašau — priimti.
—  Bet visos vietos jau užimtos, neturiu kur ir paguldyti.
—  Kad vietos nėra, gulėsiu ant denio, — nesuprasdamas net ar tai būtų galima, stiprinau savo prašymą, — už maistą atidirbsiu.
Ir tol neatstojau, kol kapitonas nusileido — sutiko priimti.
Vietą miegoti gavau laivo priekyje, kur sukrinta inkarų grandinės. Viduryje buvo grandinių dėžė, o iš šonų prie geležinių sienų buvo iš abiejų pusių įtaisyta po lovelę, atsargai.
Aš neprisimenu, kad kur jaukiau būčiau jautęsis kaip šioje tamsioje, rūdimis ir dumblu pakvipusioje patalpėlėje. Nuleisti į jūros dugną inkarai su aprūdijusiomis grandinėmis visuomet sugrįždavo atgal aplipę dugno dumblu, viduj dumblas apdžiūdavo, o naujai inkarą nuleidžiant, skriedamos pro skyles grandys leisdavo nuo savęs debesis dulkių. Tačiau tokios operacijos nedažnai kartodavosi, ir mano „miegamasis“ turėdavo laiko pakankamai išsivėdinti.
Pirmą plaukimo dieną atidavęs žuvims „muito rinkliavą“, antrą dieną jau gavau pamažėli pratintis vairuoti. Tą dieną buvo ypatingai palankus oras ir laivas, gerai pastatytas burėmis, protarpiais skriejo reikiama kryptimi be vairavimo. Tada kapitonas, tikras jūrų vilkas, sakydavo „senas laivas pats žino kelią“.
Mūsų kelionės tikslas buvo Landskrona, Švedija. Nors Landskronos uoste laivų, be mūsiškio, buvo ir daugiau, tačiau tik mūsų „Jūratė“ buvo apgulta žiūrovų smalsuolių. Mat, pirmą kartą pamatė dar niekur nematytą geltoną-žalią-raudoną vėliavą. Buvo darbo patenkinti gausingų smalsuolių klausimus: kieno vėliava, kur ta valstybė, kur yra uostas Jurbarkas ir t.t.
Po pirmos kelionės man buvo suteiktos visos laivo piliečio teisės, nes kapitonas, norėdamas sudaryti lietuvišką komandą (viso 5 vyrai), buvo ėmęs ir visai nebuvusius jūroj vyrus. Vieną tokį, negalintį pakelti jūrų ligos paskui pakeitė manim. Tada aš persikėliau iš inkarų grandinių gurbo į įgulos patalpą.
Audros jūroje žodžiais negalima atvaizduoti. Kitaip ją galima sau įsivaizduoti būnant krante ir vėl kitaip esant to siaubingo chaoso sūkuryje. Tik audringoj jūroj žmogus karalius jaučiasi žmogus-dulkė, ten jis pamato, kaip gamta juo žaidžia, kaip jai lengva juo nusipurtyti.
Audrai įsisiautėjus mūsų menkas laivūkštis buvo veik visas po vandeniu ir mes braidžiojom jame aukščiau kelių. Bangų kalnai ritosi per jį ir galima buvo manyti, kad jis, visų sunkumų slegiamas, taip nežymiai ir nuners į dugną. Čia vėl tuo pačiu metu nauja banga kalnas savo ketera laivą iškelia aukštyn, bet tik tam, kad dar smarkiau blokštų jį į tarp bangų atsivėrusią prarają. Dar galėtum braidžioti po denį vandeny kad ir aukščiau kelių, jei tas dugnas-denis po kojomis taip nesivartytų; bepigu būtų įsitvėrus rankomis ko nors laikytis, kad bangos kalnai nenušluotų nuo laivo, jei nereikėtų dirbti triūsiant prie burių.
Taip keletą valandų baisiausiai kamuoti, iki paskutinio siūlo peršlapę, pašėlusiai smarkaus vėjo iki kaulų perpučiami, sušalę, šuniškai išalkę ir pervargę, išgirstame iš apačios motoristo žodžius:
— Kapitone, vanduo laive!…
Vadinasi vanduo įsiveržė į laivo vidų – kančia baigta. Mano draugas Tomas griebia į rankas didelį geležies gabalą-balastą, kad lengviau garmėtų iš šio sujaukto jūros paviršiaus į tylų dugną, kai tuo tarpu Gabys išsitraukęs atsilenkė peilį, norėdamas nupjaustyti pririštos gelbėjimosi valties virves, kad galėtų su ja gelbėtis. Aš, kaip ir Tomas, nemačiau tikslo tęsti grumtynes su pašėlusia stichija, nuovargis už mus sakė – Gana!
Tačiau užuot sulaukę iš kapitono įsakymą „Gelbėkis, kas gali!“, gavome įsakymą stoti prie siurblio traukti vandenį iš laivo, o pats ėmė matuodamas tikrinti, ar daug vandens pateko į laivo vidų. Dirbdamas sekiau kapitono laikyseną. Jis buvo ramus. „Gal kietas būdas ar mokėjimas susivaldyti, o gal ir tikrai nėra pavojaus“, — galvojau žiūrėdamas  į  kapitoną,  visiškai   juo  pasikliaudamas.
—  Koks ten vanduo! Pelė, tur būt, nusišlapino, o jam jau — vanduo laive… — drąsino mus kapitonas. — Dar kiek padirbėkit, kad nesušaltumėt, tai bus ir viskas.
Mes dirbome atsidėję ir kiek apšilome.
— Užteks, o tai it dugno rūdis nulaižysite – šyptelėjo kapitonas, visą laiką sekdamas siurblio veikimą.
Ir iš tikrųjų, siurblys atsirūgo, dar kelis kartus nusispjovė jau rudu vandeniu ir ėmė tuščiom stenėti. Tuo metu pradėjo aušti rytas ir audra ėmė pamažėli rimti, lyg susigėdusi aušros dėl padūkusių savo nakties darbų. Laivas buvo pastatytas į kursą ir mes tęsėm kelione
Vėliau kapitonas sakė, kad pavojus buvęs visai rimtas ir ne tiek mums, kiek laivui. Mūsų išsigelbėjimui jis būtų laivą leidęs į krantą, kuris nebuvo labai toli, ir motoro bei bangų pagelba esą būtum buvę užnešti ant smėlio, o iš ten sausom kojom būtum galėję nusigelbėti, bet būtų žuvęs laivas, o jis buvęs neapdraustas.
Ir visą laiką man malonu prisiminti tas pirmąsias jūrų keliones po Lietuvos vėliava, bangų pliuškenimą už geležinės sienos esant inkarų grandinių dėžėj, drąsų jūrų vilką laivo kapitoną ir pasiutusį bangų šokį audros metu.
Iš Kvietkauskas, J. „Jūratė“ ir „Kastytis“ pirmieji Lietuvos vėliavos nešiotojai. In Jūra, 1936, Nr. 5, p. 17-18.

17.jpeg

18.jpeg

 

Spausdinti
Informacija atnaujinta 2021-03-04 08:41

Apsilankyk

Dėmesio, visiems internetu parduodamiems bilietams taikoma 5 proc. nuolaida.

Atsisiųsti bilietų kainas PDF 

Atsisiųsti paslaugų kainas PDF

Lankytojų aptarnavimo taisyklės, nuolaidų sistema

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS

SAUSIS–GEGUŽĖ,
RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS, LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Suaugusiems

7

10

Vaikams nuo 6 m., moksleiviams, studentams,
senjorams iki 79 m. amžiaus,
asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc.
darbingumo lygis, nuolatinės privalomosios
karo tarnybos kariams,
ariams savanoriams (ES piliečiams), kitos nuolaidos*

3,5

5

Šeimos kortelės turėtojui suaugusiam  3,5  5
Šeimos kortelės turėtojui vaikui, mokiniui 2 2,5 
Metinio bilieto turėtojui  0 0

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų

Suaugusiems 

6

9

Vaikams nuo 6 m.,
moksleiviams, studentams, senjorams iki 79 m.
amžiaus,asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc.
darbingumo lygis,nuolatinės privalomosios
karo tarnybos kariams,
kariams savano-riams (ES piliečiams), kitos nuolaidos*

3

4.5

* Nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims–politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų LR kaliniams, LR nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams

DELFINŲ PASIRODYMAS
(2021 m. kovą nevyksta dėl COVID 19)

SAUSIS–GEGUŽĖ,
RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS, LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Suaugusiems 

7

10

Mokiniams, studentams, vaikams nuo 4-erių metų, 
senjorams iki 79 m. amžiaus (ES piliečiams)

3,5

5

Šeimos kortelės turėtojui suaugusiam  6 9
Šeimos kortelės turėtojui vaikui, mokiniui 3 4,5
Metinio bilieto turėtojui  0 0

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų

Suaugusiems 

6

9

Mokiniams, studentams, vaikams nuo 4-erių metų, 
senjorams iki 79 m. amžiaus (ES piliečiams)

3

4.5

 

JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAS
SAULĖS ĮLANKOJE

GEGUŽĖ, RUGSĖJIS, SPALIS 

BIRŽELIS, LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Vienam asmeniui 

2

3

Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, Senųjų žvejybos laivų aikštelė,
ekspozicija „Ilgas reisas“ vidutiniame žvejybos traleryje „Dubingiai

Vienam asmeniui 

0

0

 

   

 

 

 

Darbo laikas 2021 m.

Lankytojų aptarnavimo taisyklės 2021 m.

Dėl muziejaus lankymo būtinųjų sąlygų


 

BALANDIS

Penktadienį, šeštadienį, sekmadienį

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00 (Bilietai TIK internetu www.ljm.lt)

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00 (nevyksta dėl Covid 19)

Paskutinį mėnesio sekmadienį lankymas – nemokamas. 


GEGUŽĖ

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 11.00-18.00

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 11.00-18.00

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ SAULĖS ĮLANKOJE  – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00.


BIRŽELIS

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30–18.00

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30–18.00

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ SAULĖS ĮLANKOJE  – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00. Šeštadieniais, sekmadieniais ir birželio 24 dieną vyksta papildomas pasirodymas 16.00 val. 


LIEPA ir RUGPJŪTIS

Antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį. Pirmadienį nedirbame. 

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI SAULĖS ĮLANKOJE:

antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00. Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00, 16.00.

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.30

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00

VŽT „Dubingiai“  ekspozicija „Ilgas reisas“ – 10.30-18.00.


RUGSĖJIS

Dirbame: trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį.

Pirmadienį, antradienį nedirbame.

DELFINŲ IR JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI: III-V – 12.00, 15.00, VI, VII – 12.00, 13.30, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00.

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00.


SPALIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI: V – 12.00, 15.00, VI, VII – 12.00, 13.30, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00

LAPKRITIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00


GRUODIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00


SAUSIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00

VASARIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00 


KOVAS 

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00 

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00 

Paskutinį mėnesio sekmadienį lankymas – nemokamas. 


Lietuvos jūrų muziejus
Smiltynės g. 3 LT-93100, Klaipėda

 

Jeigu vykstate autobusu arba traukiniu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pėščiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pesčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).

Jeigu važiuojate automobiliu iš Palangos, tuomet iš Kretingos gatvės įvažiuokite į Suominio gatvę (3,4 km). Važiuokite Suominio gatve link Baltijos prospekto (A13 ir E272 kryptimis) į Klaipėdą (26 km). Pasiekę Baltijos prospektą, iš jo sukite į Dubysos gatvę link Smiltynės (Kuršių Nerija) (3,2 km). Kelkitės keltu Naujojoje perkėloje. Persikėlę į Smiltynę, iki Lietuvos jūrų muziejaus važiuokite sekdami nuorodas.

Jeigu iš Palangos važiuojate autobusu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pėščiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pesčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).
Autobusų iš Palangos tvarkaraštis.

© OpenStreetMap contributors
https://www.openstreetmap.org/#map=17/55.71624/21.10274&layers=N

zemelapis.jpg
Koordinatės: 55°43'01.0"N 21°06'02.6"E

Jeigu esate Klaipėdoje, Į Smiltynę iš Senosios perkėlos (Danės g. 1, Klaipėda) ar Naujosios perkėlos (Nemuno g. 8, Klaipėda) galite atvykti keltu. Persikėlus į Smiltynę iš Senosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/traukinuku (atstumas 1,8 km). Persikėlus į Smiltynę iš Naujosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/automobiliu (atstumas 7 km).

Informacija apie keltų tvarkaraščius ir kainas – www.keltas.lt. 


Jeigu vykstate autobusu arba traukiniu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pesčiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pėsčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).


Nuo Senosios perkėlos, Smiltynės pusėje (keliantis pėsčiųjų keltu) iki muziejaus galite atvykti keliais būdais:

  • Pėsčiomis, mėgaujantis Smiltynės gamta.
  • Kursuoja du traukinukai. Paslauga mokama (informacija – +370 67039911, +370 68789132). 

Transporto priemonių parkavimas prie Lietuvos jūrų muziejaus mokamas nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. – kainos.

Paspaudę nuorodą, nurodykite savo vietą, adresą ir Jums bus parengtas maršrutas kaip atvykti į delfinariumą

situacinis_planas_svetainei.jpg