Persikelkime į 2050-uosius ir pabandykime įsivaizduoti, kas gali atsitikti jūros gyvūnams, jei kievienas iš mūsų nesiims veiksmų rūpintis gamta.
Distopija ar realybė? Kaip turime pakeisti kasdienį savo elgesį, kad vėžlys būtų mažiau paveiktas radiacijos 2050-aisiais?
Mėgstu pavalgyti, tačiau dažnai sunkiai skiriu, ką dėti į burną, o ko – ne. Kaip ir senais laikais, taip ir dabar, aš valgau viską, kas aplink mane. Ir, patikėkit, anksčiau plastiko šiukšlių buvo daug mažiau. Suvalgau smulkų plastiką, kuris nusėda mano žarnyne ir sugadina sveikatą. Ne kartą mačiau, kaip dėl to mano draugai netenka galūnių, užspringsta ir žūsta, nebesugeba judėti taip vikriai, kaip anksčiau.
Mes, vėžliai, visuomet buvome lėti. Tačiau dabar, kai mūsų kiautas tapo toks didelis kaip statinė, praktiškai stovime vietoje. Girdėjau, kad radioaktyvios medžiagos nusėda smėlyje ir taip paveikia mus, dar mums būnant kiaušiniuose. Radiacija pasklido mūsų, suaugusių vėžlių, kūno audiniuose, odoje, kauluose. Pamažu virstame neoninėmis figūromis ir tuoj galėsime puošti paplūdimio vakarėlius, mat mūsų kūno raštas jau ir dabar šviečia.
Savo senoviniu kiautu dažnai įstrigdavome žmonių išmetamose plastiko šiukšlėse bei žvejybos įrankiuose ir tinkluose. Galva pralenda, o kūnas – ne. Nesugebėdavome išsivaduoti ir nuskęsdavome... Prieš kelis dešimtmečius mus pasivijo dar viena bėda – dėžutės, kurios, matyt, laikė šešis gėrimo buteliukus... Jei spėjame, tokias apiplaukiam iš tolo, tik ne visada pavyksta. Dabar, kai kiautas dar didesnis, nebėra į ką painiotis – tiesiog sunku judėti. Jau nekalbu apie tai, kad mūsų visi prisibijo, nes galvoja, kad tuoj sprogsim.
Keli faktai apie vėžlį Radiokaktivaris Šviečianiidae:
Kūno forma: smarkiai išdidėjęs kiautas, kuris gali būti radiokatyvus.
Judėjimas vandenyje: į vandenį įropoja tik atsigaivinti, nes nepaneša savo kūno, be to, bijo įsipainioti į tinklus.
Išvaizda: šviečiantis kūnas ir akys, paveiktos radioaktyvių medžiagų.
Mokslininkų komentaras:
Kasmet prarandame bent kelis tūkstančius vėžlių. Dar 2017 m. Ekseterio universiteto tyrimas parodė, kad šimtai jūros vėžlių žūsta, kai jie įsipainioja į plastiką – pamestus daiktus, išmestus žvejybos tinklus ar šešių buteliukų pakuotes. Aptikę mikroplastiką visų rūšių vėžlių žarnyne, mokslininkai ištyrė, kad mikroplastikas sugeria šilumą, o tai didina lizdo inkubacinę temperatūrą ir net gali pakeisti lytį.
