Filmo premjera – per festivalį Danės skvere
Klaipėdoje įkurtoje savo „Muona Studio“ dirbantis menininkas prisimena, kaip gimė mintis pažvelgti į jūros ekosistemos ateitį. „Lankėmės Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Išgirdome jautrių istorijų apie išgelbėtus gyvūnus. Pažvelgę į jų dideles juodas akis, supratome – čia slypi istorija, kurią verta papasakoti“, – sako V. Petrauskas. 
Virtualios realybės filmą „Ateities Baltija: distopija ar realybė?“ galės nemokamai pažiūrėti Klaipėdoje organizuojamo festivalio „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ dalyviai. Lietuvos jūrų muziejaus ir „Ignitis renewables“ iniciatyva rengiamas festivalis vyks Danės skvere, birželio 21 dieną. 
Organizatorių teigimu, į Baltijos jūros ir visų mūsų ateitį bus galima pažvelgti iš įvairių perspektyvų, analizuoti ir aptarti įvairius scenarijus bei vizijas, kurias puoselėja tvarios ateities kūrėjai. „Nagrinėjant Baltijos jūros problemas, labai svarbu dalytis gerosiomis praktikomis – sprendimais, kuriuos pritaiko pažangios šalys, pavyzdžiui, Danija, Švedija ar Vokietija. Matome, kad šios šalys ypač aktyviai plėtoja jūrinio vėjo elektrinių parkus – stiprina švarios energijos šaltinį. Tačiau svarbu, kad plėtojant žaliąją energetiką atrandama galimybių prisidėti prie Baltijos jūros bioįvairovės ir ekosistemų gerovės“, – konstatuoja Agnė Lukoševičienė, tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė.

Atrado, kaip vėjo elektrinės palaiko ekosistemas
A. Lukoševičienė primena, kad pirmasis pasaulyje jūrinio vėjo elektrinių parkas buvo pastatytas būtent Baltijos jūroje. Danijos „Vindeby“ parke elektrą 25-erius metus gamino 11 vėjo elektrinių, įrengtų 1,5–3 kilometrų atstumu nuo kranto. 
Šis ilgalaikis projektas aplinkosaugos specialistams suteikė gausybę vertingos informacijos. „Mokslininkai atliko įvairiausių jūrinio vėjo elektrinių parko poveikį aplinkai nustatančių tyrimų. Vykdyti ilgamečiai stebėjimai: elektromagnetinių laukų, triukšmo, gyvūnų elgsenos pokyčių, dugno buveinių ir kiti“, – kalba A. Lukoševičienė. 
Tyrimų rezultatai įkvėpė Daniją toliau plėtoti jūrinio vėjo projektus, nes nustatyta, kad tinkamai suprojektuoti parkai padeda sukurti palankias sąlygas bioįvairovei. „Pavyzdžiui, jūrinio vėjo konstrukcijų pamatai yra tarsi dirbtiniai rifai – juos apkimba moliuskai ir formuoja kolonijas. Moliuskai ne tik filtruoja vandenį, bet ir yra labai svarbus žuvų ir paukščių maisto šaltinis“, – priduria „Ignitis renewables“ ekspertė.
Ji atkreipia dėmesį, kad jūrinio vėjo elektrinių parkuose dažniausiai ribojama bet kokia kita veikla, todėl tuntai žuvų čia įpranta laikytis dėl ramybės ir saugumo. Tyrimai rodo, kad Šiaurės jūroje vėjo elektrinių parkai padėjo padidinti menkių ir krabų išteklius ir pagerinti populiacijų kokybę. „Ekosistemoje viskas susiję – daugiau moliuskų ir netrikdoma vieta pritraukia daugiau žuvų, o šioms iš paskos plaukia žinduoliai – ruoniai. Taigi, nenuostabu, kad vėjo elektrinių parkai, tinkamai suplanuoti, gali tapti savotiškais gamtos rezervatais“, – apibendrina A. Lukoševičienė.

Viliaus Petrausko filmo „Ateities Baltija: distopija ar realybė?“ scenos

Siūlo iš naujo įvertinti savo turtus
Pasak tvarumo konsultantės, klimato pokyčius tyrinėjantys mokslininkai vienbalsiai tvirtina, jog šiauriau gyvenančioms tautoms pasisekė – visus būtinuosius vandens išteklius čia saugo žemės gelmės. „Dėl to šiaurinių platumų gyventojai ir valstybės turėtų padėti pietums, kurie jau susiduria su nemenkomis klimato kaitos pasekmėmis, imtis skubių priemonių, kad pragaištingi virsmai būtų pristabdyti. Kitaip turėsime susitaikyti su tuo, kad žmonės iš pietų keliaus pas mus, nes jie tiesiog nebeišgyvens savo žemėse“, – dalijasi pašnekovė.
„Lietuvoje turime pakankamai gėlo vandens, niekas nekalba apie vandens trūkumą – vieną iš jau egzistuojančių klimato pokyčių padarinių. O ne taip toli, Ispanijoje, yra regionų, kur geriamas vanduo neatkeliauja, kaip pas mus, iš žemės gelmių, o tiekiamas išvalytas lietaus vanduo“, – pastebi Ž. Vaškytė–Lubienė. 
Pasak jos, dabar yra geriausias metas saugoti ir puoselėti tai, ko dar nesame praradę. Ši mintis lydi šiemet Klaipėdoje, Danės skvere, birželio 21 dieną rengiamą nemokamą festivalį „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“. Verslus ir bendruomenes tvarumo ir komunikacijos klausimais konsultuojanti Ž. Vaškytė–Lubienė sako, kad bendro tikslo siekiančių žmonių susibūrimai visada atneša naujų idėjų ir impulsų. Ne veltui panaši praktika yra taikoma pažangiose organizacijose, kai susibūrę skirtingų skyrių ar departamentų darbuotojai atvirai dalijasi mintimis apie problemas ir kartu ieško sprendimų. 
„Kuo daugiau žmonių apsilankys festivalyje, įsitrauks į tvarumo dialogą ir įvairias veiklas, tuo daugiau naujų idėjų ir impulsų paskleisime“, – įsitikinusi renginio vedėja.

Svarbu keisti įpročius
Moderatorė rengiasi festivalio diskusijai apie tai, kas yra tikrasis tvarumas. Ji atkreipia dėmesį, kad visuomenei sunku keisti senus įpročius ir priimti naujus vaidmenis, kurie savaime įpareigotų labiau tausoti aplinką ir vartoti tvariau. „Esame pasiekę aukštą komforto lygį, įpratome daug vartoti, pirkti, keliauti, tad tai pristabdyti ar keisti kažkuo kitu – nelengva“, – konstatuoja Ž. Vaškytė–Lubienė ir priduria, jog verslas lygiai taip pat nėra linkęs mąstyti toli į priekį ir investuoti į tai, kas atsipirks per ilgesnį laikotarpį. „Vis dėlto jeigu nieko nedarysime, ateinančioms kartoms nepaliksime net tokio pasaulio, koks yra šiandien“, – sako tvarumo konsultantė. 
Apžvelgdama situaciją versle, pašnekovė pastebi, kad daug įmonių investuoja į tvarumą pirmiausia dėl to, kad bijo prarasti klientus, kuriems tvarumas yra svarbu. Antra priežastis – verslas gamina produktus vartotojams, kurie nori tvaraus, švaraus ir sveiko gaminio. Trečia, tvarumas yra svarbus jų reputacijai palaikyti. Ketvirta, listinguojamos kompanijos privalo viešai skelbti tvarumo ataskaitas. Anot ekspertės, visos šios priežastys yra puikiai suprantamos, nes įmonės arba veikia mažoje rinkoje, arba konkuruoja su visos ES įmonėmis, o kai kurios tvirtina savo pozicijas dar plačiau. Tad siekiant išlaikyti darbo vietas ir veikti pelningai, tenka skaičiuoti, atidžiai pasverti kiekvieną investiciją.

Mato galimybes verslui tapti lyderiu
Ž. Vaškytės–Lubienės teigimu, tik nedidelė dalis įmonių renkasi tvarumą be jokio spaudimo. „Paprastai šių įmonių vadovai mąsto apie ateitį ir žvelgia labiau į priekį. Jie renkasi sąmoningumą, suprasdami, kad tai ir yra tikroji vertė. Konsultuodama skirtingas organizacijas, dar nesutikau nė vieno verslininko, kuris pasakytų, kad tvarumas pakenkė jo įmonei. Teigiamas pokytis visada pasiekiamas. Reikia tik laiko ir susitelkimo. Ilgainiui verslas savo kailiu patiria tvarumo vertę, pavyzdžiui, pasaulyje garsus gamintojas lietuvišką įmonę palieka savo tiekimo grandinėje, nes įsitikina, kad tvarumo srityje ji eina pažangos keliu. Arba pritraukiama užsienio investuotojų, kurių sprendimui ESG rodikliai buvo labai svarbūs“, – pasakoja verslo partnerė. 
Ji įsitikinusi, kad lietuviškas verslas ir mūsų įmonių projektai gali atvesti į lyderystę įvairiose tvarumo srityse. 
Pašnekovė teigia, kad sėkmingos verslo tvarumo praktikos ir projektai gali būti vienas iš raktų, kuris tarsi atrakina tvarumo temą visuomenės sąmonėje. „Į pokyčius tiek savo organizacijose, tiek bendruomenėse įsitraukę žmonės lengviau atranda savo veiklos prasmę. Mano patirtis leidžia tikėti, kad keisti elgseną, įpročius, mąstyseną žmogų verčia ne tik reali grėsmė, bet ir patraukli bei įkvepianti ateities vizija“, – sako pašnekovė, kviečianti festivalyje „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ apsilankyti visus, kurie tiki tvarumo prasme ir nori prisidėti prie pokyčių, lemiančių mūsų planetos išlikimą ir ateities kartų patogų ir kokybišką gyvenimą joje. 
Lietuvos jūrų muziejaus ir „Ignitis renewables“ iniciatyva rengiamas nemokamas festivalis vyks Klaipėdoje, Danės skvere, birželio 21 dieną. Jo metu jau nuo 11 val. ryto lankytojų laukia gausybė įvairių veiklų, dirbtuvių ir patirčių: nuo atviros meninės instaliacijos iki komikų pasirodymo, nuo ekoprotmūšio iki galimybės išgirsti specialiai festivaliui aranžuotą Mikalojaus 

Konstantino Čiurlionio kūrinį „Jūra“.

Kodėl svarbu atsigręžti į vėją?
Sėkmingai veikiančią nutolusią saulės elektrinę O. Žalienė vadina vienu iš reikšmingiausių muziejaus žingsnių tvarumo link. Šis projektas svariai prisideda palaikant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus ir atitinka Pasaulio susitarimo principus. 
Muziejui priklausanti nutolusi 1,6 megavato (MW) galios elektrinė įrengta Kėdainių rajone, Gaisuose. Prieš metus projektą įgyvendinusi bendrovė taip pat užtikrina energijos gamybos įrenginio aptarnavimą bei priežiūrą. Projektui muziejus naudojo nuosavas lėšas ir iš Klimato kaitos programos gautą finansavimą. 
Projekto nauda įsitikinusi muziejaus direktorė teigia, kad būtų gerai, jeigu Lietuva galėtų pasigaminti kuo daugiau sau reikiamos elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių – pasitelkiant saulę ir vėją tiek žemėje, tiek jūroje. „Jau dabar Lietuvoje vėjo elektrinės pagamina reikšmingą dalį elektros energijos. Jūros vėjas mums visiems leistų gauti dar daugiau žaliosios elektros energijos. Be to, elektrinės jūroje užtikrintų daug didesnę ir pastovesnę generaciją, ypač šaltuoju metų laiku, kai saulėtų valandų yra mažai“, – kalba O. Žalienė.

Pažangūs projektai atveria lyderystės kelią
Apie jūrinio vėjo projektus ir privalumus aktyviai kalba ir kita festivalio „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ organizatorė – bendrovė „Ignitis renewables“. Įmonės Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas įsitikinęs, kad festivalis paskatina žmones domėtis tvarumo galimybėmis tiek kasdieniame gyvenime, tiek visos valstybės mastu. Pasak P. Kalmanto, Lietuva turi visas galimybes tapti vėjo energetikos lydere regione. Proveržis lemtų ne tik didesnį tvarumą, bet stiprintų šalies ekonominį bei geopolitinį saugumą.
Anot P. Kalmanto, pastaraisiais metais atsinaujinančios energetikos sektorius augo itin sparčiai, o vėjo elektrinės buvo pagrindinis šio augimo variklis. Lyginant 2023 ir 2024 m., vėjo elektrinių pagaminamos elektros energijos kiekis padidėjo 1,38 karto. Mūsų šalies lyderystę parodo tai, kad bendra Lietuvos vėjo elektrinių galia siekia apie 1 740 MW – tai yra beveik 3 kartus daugiau nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus.
„Ignitis renewables“ atstovas apibendrina, kad kuo daugiau pažangių projektų Lietuva kuria ir įgyvendina, tuo labiau auga energetikos, aplinkosaugos ir tvarumo specialistų gretos bei kompetencijos. O vienas geriausių būdų praturtinti vertingas žinias – jomis dalytis. Dėl to festivalio „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ partneriai kviečia visus kuo aktyviau dalyvauti šių metų programos renginiuose.

Ilgametė sporto instruktorė teigia, kad jėgos aitvarų evoliucija atveria vis daugiau galimybių žmonėms atrasti ir mėgautis tuo, kas labiausiai patinka: greičiu, triukais, bangų iššūkiais. Dėl to susiformavo net atskiros disciplinos ir kryptys. Jėgos aitvarų sportas buvo įtrauktas į Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių programą ir tai jam suteikė dar daugiau populiarumo.
Pasak A. Ridikaitės, į vėjo gaudynes ant vandens įsitraukę žmonės kartu atranda ir naują keliavimo malonumą, kai savo pomėgį gali išbandyti skirtingose pasaulio kraštuose, kur mato ir jaučia kitokią gamtą, susipažįsta su naujais žmonėmis ir pasikrauna energijos.
Jaučia žmogaus veiklos padarinius
Pati daug metų aktyviai keliaudama po pasaulį fotografė aiškiai mato klimato kaitos padarinius. A. Ridikaitei tai – ne dokumentinis filmas, o asmeninė patirtis ir įspūdžiai. „Visi vandens sporto šakas mylintys žmonės vienbalsiai sutinka, kad teršti gamtą – vienas didžiausių nusikaltimų. Nuolat būdamas gamtoje žmogus skaudžiai išgyvena matydamas krūvas plastiko atliekų, didžiules naftos produktų dėmes, nutrūkusius, pamestus žvejų tinklus, ypač žuvusius gyvūnus ir nykstančias rūšis. Mane ypač sukrečia, išblukusių, tuščių, tiesiog akyse mirštančių koralų vaizdai“, – pripažįsta pašnekovė.
Anot A. Ridikaitės, kuo toliau juo labiau gamta tampa nenuspėjama ir neprognozuojama. Pavyzdžiui, patyrę buriuotojai anksčiau aiškiai žinojo, kokie ženklai rodo artėjančią audrą ir orų permainas, kokių vėjų galima tikėtis ir panašiai. Dabar viskas yra pasikeitę, sujaukta – nebeliko jokių dėsningumų ir taisyklių. „Dėl to neretai apima bejėgiškumo jausmas: kad ir kiek rinktume šiukšles ir keistume vartojimo įpročius, neigiama žmogaus veiklos įtaka yra milžiniška“, – sako fotografė. Kartu ji sutinka, kad bejėgiškumui nedera pasiduoti – tiek kiekvienas žmogus, tiek bendruomenės dar gali daug ką nuveikti ir pakeisti – visų pirma, ieškant bendrų sprendimų ir susitarimų, palaikant žaliąjį kryptį, kuri atveria naujų galimybių valstybei ir visuomenei.
Įkvepia prisidėti prie tvarios ateities
Ekstremalaus sporto entuziastė palaiko šiemet Klaipėdoje, Danės skvere, vyksiančio festivalio „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ idėją – atverti erdvę, skirtą aktyviems žmonėms ir jungiančiai bendruomenes, kurioms rūpi mūsų planeta ir jos ateitis. Lietuvos jūrų muziejaus ir „Ignitis renewables“ iniciatyva sulaukia vis daugiau vietos bendruomenių ir visuomenės dėmesio, nes siūlo įvairių galimybių įsitraukti ir būti pokyčių dalimi.
Birželio 21 dieną vyksiantis nemokamas masinis renginys organizuojamas siekiant ugdyti ekologinį visuomenės sąmoningumą, kuriant tvarią ateitį kartu: mažiau vartoti, pakartotinai panaudoti ar perdirbti, naudoti žaliąją energiją.
Daugybę skirtingų žmonių sujungiantis festivalis jau ne pirmus metus kviečia atsigręžti į Baltijos jūrą, būti jūros įkvėptiems keistis ir veikti, kelti klausimus, kaip suderinti Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimą ir galimybių, kurias ji teikia Lietuvai, panaudojimą.
„Stebėdama jėgos aitvarų bendruomenę ir jos susibūrimus, matau visai visuomenei būdingus pokyčius. Matau, kaip žmonės atsigręžia į gamtą, atranda naujų pojūčių ir vertybių. Skriedamas aitvaru, esi tik tu, vanduo, saulė ir vėjas. Jauti neapsakomą laisvę. Imi tarsi iš naujo pažinti save ir kitaip suvokti aplinką: pradedi domėtis orais, stebėti debesis, sekti įvairius gamtos ženklus – nuolat mokaisi, atrandi gausybę įdomių dalykų ir mėgaujasi, pavyzdžiui, įspūdingais saulėlydžiais. Tai ypač žavi žmones iš miesto, kurių santykis su gamta būna susilpnėjęs ar nutrūkęs“, – dalijasi A. Ridikaitė. Pasak jos, keičiantis žmogaus santykiui su gamta, auga sąmoningumas ir atsakomybė.

„Savos bangos“ programa įspūdinga – nuo edukacijų ir interaktyvių demonstracijų iki meninio turinio. Festivalis prasidės Klaipėdos lėlių teatro misterija „Apie žuvis ir žmones“ – provokuojančia menine diskusiją apie plastiko taršą vandenynuose. Šis „Savų bangų“ atidarymo akcentu tapsiantis spektaklis nuo pat premjeros 2022 m. yra tapęs tikru teatro hitu. 
Visą dieną taip pat veiks tradicinė klaipėdiečių ir uostamiesčio svečių pamėgta „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ – specializuota erdvė, kurioje savo inovacijas, atradimus ir pasiūlymus pristatys pirmaujančios Lietuvos mokslo institucijos, žaliosios energetikos įmonės ir aplinkosaugos organizacijos. Šios erdvės lankytojai turės progą susipažinti su inovacijomis, kurias kuria Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centras, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos universiteto STEAM centras, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrų muziejus ir kiti.
Visą dieną taip pat vyks įmonių, organizacijų ir įstaigų, kurioms rūpi Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimas, edukacinė mugė, interaktyvios pažintinės veiklos su mokslo įstaigomis bei menininkų ir bendruomenės kūrybinės dirbtuvės. Jose specialaus meninio objekto kūrimą koordinuos profesionalūs menininkai iš Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto, tačiau jo bendraautoriais taps visi renginio lankytojai. Šis tvaraus meno kūrinys bus simbolinis suvenyras, primenantis, kad ateities kūrimas prasideda nuo paprastų veiksmų.

Festivalio svečiai galės dalyvauti ir „Ekoprotmūšyje“, kuriame reikės atsakyti į įvairius įdomius klausimus apie ekologiją, tvarumą ir žaliąsias technologijas. Dalyviai galės prisijungti prie protmūšio naudodami QR kodus ir mobiliuosius telefonus, o nugalėtojų lauks specialūs prizai.
Pasisemti žinių kvies diskusija „Kas yra tikrasis tvarumas?“, kurioje įvairių sričių profesionalai – nuo mados ir meno iki ekologijos ir technologijų verslo – aptars dažniausius tvarumo mitus ir realias galimybes gyventi sočiai, gražiai ir tvariai. Diskusija bus orientuota į praktinius sprendimus ir realius iššūkius.

Pavakare festivalio svečių lauks netikėta ir šmaikšti programos dalis – specialiai festivaliui sukurta „K2 Comedy“ klubo komikų programa, kurioje žinomi Lietuvos komikai su humoru žvelgs į Baltijos jūros reikšmę Lietuvai, ekologiją ir mūsų įpročius.
Ir galiausiai, po dalyvių apdovanojimo ceremonijos, festivalis pasieks kulminaciją su ypatingu muzikiniu pasirodymu – violončelininkų grupė „Voiceless“ atliks specialiai šiam renginiui aranžuotą M. K. Čiurlionio kūrinį „Jūra“. Šis pasirodymas simboliškai sujungs M. K. Čiurlionio metus, jūros tematiką ir šiuolaikinį požiūrį į klasiką.

„Savos bangos“ – tai ne vienos dienos šventė, o ilgalaikė iniciatyva, kuri kvies gyventojus, organizacijas ir įmones prisidėti prie tvarios ateities kūrimo savo kasdieniais pasirinkimais ir veiksmais. Festivalis yra atviras visiems – tiek žmonėms, besidomintiems ekologija, tiek tiems, kurie tiesiog ieško įdomių ir prasmingų veiklų savaitgalį.

Alfonso Mažūno nuotr.

„Išgyventi Kuršių nerijoje nebuvo paprasta. Įsivaizduokite vien tai, kad žmonės turėjo keisti gyvenamąją vietą, nes kaimus tiesiog užpustydavo smėlis. Tačiau to niekas nevadino kataklizmu, o tiesiog prisitaikydavo. Svarbiausia buvo atsiremti į šeimą, bendruomenę, turėti pastogę ir tvirtą laivą, kuris užtikrintų judėjimą ir galimybę pasigauti žuvies. Laivas tarnaudavo 30 metų ar ilgiau, nes pats žvejas savo kurėną taisydavo ir prižiūrėdavo. Medinės burvaltės užtekdavo ištisai kartai. Nekildavo nerimo, kad laivas nemadingas, nestilingas ir dizainas paseno, taigi, reikia naujo. Palyginti, kaip dabar žmonės keičia savo transporto priemonę, nes turima tiesiog atsibodo ar nebeatrodo graži šalia naujų modelių“, – kalba R. Adomavičius.

Kita vertus, pašnekovo teigimu, šiandien plaukimas laivu yra laikomas nuotykiu, pramoga, romantika. Kai prieš šimtą metų susisiekimas kurėnais buvo nugairinta kasdienybė ir įprastų darbų dalis – nuo žvejybos iki kelionės į kitą marių krantą parsigabenti šieno.

Siūlo apmąstyti vartojimą

Pasak muziejininko, anuomet žmonėms daug svarbiau buvo tiesiog darniai sugyventi su gamta ir ši kelionė prasidėdavo nuo pastangų geriau pažinti ir suprasti aplinką. Ilgainiui žvejai tiesiog intuityviai jausdavo artėjančius gamtos virsmus ir būsimus reiškinius – iš debesų formų, paukščių elgsenos ar kitų ženklų nuspėdavo, kokio vėjo laukti, ar jis į tinklus atgins žuvies, ar, priešingai, negalėsi išplaukti dėl audros. „Dėl to žmogaus požiūris į gamtą buvo pagarbus, be jokio paslėpto noro ją valdyti ar pajungti savo tikslams. Šiandien tai – tarsi vartojimo kultūros giliai užpustyta vertybė“, – sako R. Adomavičius ir kartu su kolegomis tiki, jog etnografinė žvejo sodyba šiuolaikiniam žmogui padeda atsiriboti nuo triukšmo į savo ir aplinką pažvelgti kitomis akimis.

Būtent kitokį požiūrį į vartojimą ir gamtą skatina šiemet Klaipėdoje, Danės skvere, birželio 21 dieną organizuojamas festivalis „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“. Lietuvos jūrų muziejaus ir „Ignitis renewables“ iniciatyva rengiamas nemokamas festivalis sukuria atvirą erdvę aktyviems žmonėms ir jungia bendruomenes, kurioms rūpi mūsų planeta ir jos ateitis.

Pasak R. Adomavičiaus, festivalis, kaip ir apsilankymas žvejo sodyboje, suteikia impulsą ugdyti ekologinį visuomenės sąmoningumą ir skatina kurti tvarią ateitį kartu: mažiau vartoti, pakartotinai panaudoti ar perdirbti, naudoti žaliąją energiją.

Tvarumo reikalavimai – irgi paveldas

Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas pasakoja, kad antroje XIX amžiaus pusėje žvejybai buvo taikomi reikalavimai – nustatomas tam tikras tinklo akies dydis, siekiant apsaugoti smulkias, dar neužaugusias žuvis. Taip pat buvo ribojama žvejyba neršto metu. O iki Antrojo pasaulinio karo Kuršių mariose galiojo iš vokiečių paveldėta tvarka, kad vietinių žvejų burvaltės turi būti varomos vėjo, o ne vidaus degimo variklių.

Anot R. Adomavičiaus, šiek tiek paradoksalu, kad šiandien nuo iškastinio kuro naudojimo ir taršos mus gelbėja vėjas ir galimybė švariai generuoti elektros energiją. „Tarsi pati gamta mums pašnibžda atsakymus į svarbiausius klausimus. Tereikia sustoti ir įsiklausyti, išsigryninti tikrąsias vertybes – lyg gintarą iš jūros maurų ir akmenų“, – įsitikinęs pašnekovas. Dėl to Jūrų muziejaus rengiamas festivalis kviečia atsigręžti į Baltijos jūrą, būti jūros įkvėptiems keistis ir veikti, kelti klausimus, kaip suderinti Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimą ir galimybių, kurias ji teikia Lietuvai, panaudojimą.