2026-aisiais Lietuva mini ypatingą sukaktį – 100 metų nuo pirmojo burinės jachtos „Budys“ išplaukimo į Baltijos jūrą su Lietuvos trispalve ir lietuviška įgula.
Būtent šis 1926 spalio 1 d. įvykis žymi ne tik Lietuvos jūrinio buriavimo pradžią, bet drauge ir savotišką lūžį Lietuvos valstybės savimonėje. Imama gręžtis į jūrą bei judėti link jos, nes suprantama, kad jūra – tai galimybė kurti stiprią ir atvirą Lietuvą. Šis jūrinis 100-metis kupinas įveiktų iššūkių, iškovotų pergalių bei įgyvendintų pasiekimų, o jo pradžią paskatinusi drąsi, laisva ir Lietuvą mylinti dvasia gyva ir šiandien – mylinčiuose vėją, jūrą ir bures.
Mes turime pirmųjų kelionių ir startų kupiną tarpukarį, turime atkaklų jūros siekį nepaisant net ir geležinės uždangos, turim įkvepiantį apie atgimstančią Lietuvą skelbiantį trijų jachtų žygį per Atlantą, „Lietuvos“, „Laisvės“, „Ragainės II“ žygius aplink pasaulį, „Ambersail“ įgyvendintą „Tūkstantmečio odisėją“, daugiau nei 40 Lietuvos buriuotojų, apiplaukusių vandenynų Everestu vadinamą Horno kyšulį.
Mes turime ir pilietines buriuotojų iniciatyvas dar 1989 m. į Gotlando salą gabenant Gotlando komunikato dalyvius, o 1990 m. – į šalį atplukdant Sausio 13-osios Seimo gynybai reikalingą radijo aparatūrą. Mes turime išskirtinių jūrinių pergalių pasaulio čempionatuose, startų tokiose regatose kaip „The Ocean Race“ ir „The Ocean Race Europe“.
Mes turime ne tik didelių svajonių, bet ir aktyvaus veiksmo, iniciatyvų, jūrinių startų ir kelionių kupiną šiandieną. Su tais, kurie ir toliau puoselėja buriuotojiškas vertybes, aktyviai kelia bures savo malonumui, pažinimo džiaugsmui ar lenktyninio adrenalino skoniui.
Mes turime, ką švęsti!
Kviečiame tą daryti drauge. Visus šiuos metus dalinsimės įsimintiniausiomis Lietuvos jūrinio buriavimo 100-mečio akimirkomis bei kviesime pagilinti savo buriavimo istorijos žinias!
Romualdas Adomavičius
Buriavimo tradicijų tarpukario Lietuvoje pradžia siejama su Lietuvos jachtklubu ir Kauno jūrų skautais. Inžinieriai Jonas Šimoliūnas ir Adolfas Sruoga 1919 m. Kaune inicijavo Lietuvos jachtklubo – pirmosios vandens sportą propaguojančios organizacijos – įkūrimą. 1921 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto ir apskrities viršininko skelbimu įregistruoti jachtklubo įstatai. Pradžioje jachtklubo veikla apsiribojo irklinių ir burinių valčių plaukiojimais Nemunu bei jūrų skautų, 1922 m. susibūrusių Kaune į pirmuosius vienetus (skiltį ir valtį), globa.
1924 m. pavasarį jūrų skautai atliko kelionę Nemunu burinėmis-irklinėmis valtimis „Ruonis“ (vairininkas Povilas Labanauskas) ir „Gulbė“ (vairininkas Petras Jurgėla) iki Klaipėdos. Jaunųjų skautų įgulas pasitiko Lietuvos vyriausybės aukštasis įgaliotinis Jonas Budrys ir jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas. Kelionė paskatino lietuvių jūrų skautų ir buriuotojų veiklą pajūryje.
Lietuvos jachtklubo jūrų skautai Kaune pasirūpino oficialiu raštu, įpareigojančių klaipėdietį Martyną Braką steigti pirmąjį Klaipėdos jūrų skautų skyrių, išaugusį į Budžių tuntą. 1926 m. iš varžytinių įsigyti kontrabandininkų kuterį „Malaya“ (pervadintas į „Budys“) padėjo Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kapitonas Vaclovas Statkevičius ir Lietuvos moterų tautiniam laivynui remti sąjungos finansinė parama (10 000 litų).
1926 m. spalio 1 d. Klaipėdos jūrų skautai – budžiai – su buriniu kuteriu „Budys“ Baltijos jūra išplaukė į Liepoją. Ši data žymi Lietuvos jūrinio buriavimo pradžią.
Gafelinis kuteris „Budys“ buvo statytas 1919 m. „F. Krupp A. G. Germaniawerft“ laivų statykloje Kylyje (Vokietija), ten pat kur ir pirmieji Lietuvos krovininiai laivai – motoriniai burlaiviai „Jūratė“ ir „Kastytis“. Ąžuolinio korpuso ilgis siekė 14,50 m, plotis – 4,3 m, grimzlė – 1,7 m, vandentalpa – 20-25 t. Burių plotas – apie 75-90 m2. Ant stiebo buvo keliama pagrindinė keturkampė burė (grotas), laivo priekyje keltos trikampės burės - stakselis ir du kliveriai nuo bušprito. Iš viso – 4 burės, apie 75-90 m2. Laive buvo trys kajutės aštuonios miegamos vietos. Per nepilnus 8 metus su „Budžiu“ nuburiuota virš 6000 jūrmylių. 1933 m. liepos 15 d. kuteris išplaukiant iš Klaipėdos uosto vėjo gūsio buvo užneštas ant šiaurinio molo ir sudužo, žuvo trys jūrų skautai Vytautas Amulevičius, Eduardas Jasiukevičius ir Vincas Šidlauskas. Jų atminimui mole įmūrytas skautų kryžius neišliko, dabar jo vietoje – granitinė plokštė ir inkaras.
Jūrų skautų kuteriu „Budys“ plaukiojo garsūs tarpukario Lietuvos buriuotojai Valteris Didžys, Erikas Purvinas, Kristupas Plonaitis, Leonas Knopfmileris ir broliai Buntinai.
„Mes buvome įsitikinę, kad mūsų šalis galės būti laiminga tik suartėjusi su jūra, turėdama gerų jūrininkų ir gražių laivų, kurie garsintų Lietuvos vardą po tolimiausius kraštus.“
Jūrų skautas Erikas Purvinas
(iš Butkus, V. Legendinio „Budžio“ istorija. Klaipėda, 2006 m. spalio 22 d.)
Klaipėdoje burinės pramoginės jachtos ir pirmieji buriuotojai fiksuojami XIX a. pirmoje pusėje. Buriavo pirkliai, atsikėlę į uostamiestį iš Anglijos, Škotijos ir Norvegijos. 1869 m. kartu su vietos vokiečiais buvo surengta pirmoji burlaivių regata ir 1884 m. įsteigta Klaipėdiečių buriuotojų draugija (vok. „Memeler Segel Verein“).
Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos krašto valdymo teises perėmus Lietuvai uoste be lietuvių (ir lietuvininkų) jūrų skautų bandė įsitvirtinti ir buriuotojai. 1925 m. kovo 25 d. įkurtos Lietuvos jūros draugijos sporto skyrius sušaukė lietuvių jachtklubo Klaipėdoje steigiamąjį susirinkimą. Komandoru paskirtas gydytojas Valteris Didžys nepradėjo eiti savo pareigų, nes klubas buvo praktiškai neveiklus. 1929 m. vasario 13 d. Klaipėdoje įvyko Kaune veikusio Lietuvos jachtklubo susirinkimas Klaipėdos jachtklubo (skyriaus) steigimo klausimu. Į vandens sporto draugiją užsirašė 33 nariai-steigėjai. Laikinuoju komandoru išrinktas uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas. Ši vandens sporto organizacija atitiko tautinio ir valstybinio Lietuvos įsitvirtinimo prie jūros ir Klaipėdos krašte tikslus.
1931 m. Klaipėdos jachtklubo komandoru išrinktas uosto direkcijos pirmininkas Ričardas Vysockis, 1934 m. – uosto direkcijos pirmininkas Balys Sližys. 1932 m. rudenį klaipėdiečiai atsiskyrė nuo Lietuvos jachtklubo ir tapo savarankiška draugija su atskiru statutu, gairele ir ženklais. Jachtklube gegužės ir spalio mėnesiais buvo iškilmingai minimos sezono pradžios ir pabaigos šventės. Pirmiausia į uosto aikštę įžengdavo komandoras, paskui – buriuotojai rėmėjai ir buriuotojai škiperiai. Nusistovėjusi programa: paradas, komandoro kalba, jachtų išplaukimas į Kuršių marias, grįžimas ir vakaras viešbučio „Viktorija“ restorane.
Klaipėdos jachtklubas tapo Lietuvos jūrinio buriavimo centru, kurio bendruomenės patirtimi rėmėsi 1935 m. įkurta Lietuvos buriuotojų sąjunga. Pirmoji jachtklubo vandens bazė įsikūrė Žiemos uoste (1930–1935 m.), 1934 m. Klaipėdos jachtklubo būstinė įsikūrė buvusiame dervos viryklos pastate Dangės upės šiauriniame rage. Jachtos persikėlė į naujai įrengtą baseiną Smiltynėje, kur 1936 m. išdygo ir jachtų saugojimo angaras. Viena pirmųjų jachtklubo jachtų buvo „Vytis“ (perdavė Klaipėdos uosto valdyba), 1931 m. atsirado dvistiebis jolas „Gulbė“ (savininkas vaistininkas Kazys Mažonas) ir švertbotas „Aušrinė“ (V. Didžys), dar vėliau „Hai“ klasės kylinė jachta „Gintaras“. Ją įsigyti padėjo konsulas Martynas Reišys. 1935 m. jachtklubas įsigijo dvi naujas „Hai“ tipo jachtas. „Hai“ laivynas Klaipėdoje kasmet gausėjo (1935 m. Barstaitis įsigijo „Argus“, 1936 m. V. Didžys – „Rūtą“, 1937 m. jachtklubas – „Nijolę“) ir 1938 m. uostamiesčio buriuotojai turėjo 9-ias šios klasės jachtas. Medienos firmos savininkas Mykolas Gureckas 1937 m. įsigijo 5 m R. tipo jachtą „Jūratę“ ir 1938 m. – 6 m R. tipo jachtą „Daiva“.
Jachtklubo laivyną 1937 m. sudarė 29 laivai (jachtklubo, kitų visuomeninių organizacijų ir privatūs): 10 kreiserinių jachtų, 10 olimpinių jolių ir 9 „Hai“ tipo kylines jachtos. 1939 m. pavasarį Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą dalis jachtų buvo perplukdytos į Šventosios uostą, dalis liko Klaipėdoje
Klaipėdos jachtklubo komandoras R. Vysockis:
„Vandens sportas ne tik sveikatos atžvilgiu yra daug naudingesnis kaip kitos sporto šakos, bet jis turi taipogi ir valstybinio svarbumo. Vandens sportas gali rengti reikalingus mums jūrininkus“ (iš laikraščio „Lietuwos Keleiwis“, apie 1930 m.)
