2026-aisiais Lietuva mini ypatingą sukaktį — 100 metų nuo pirmojo burinės jachtos „Budys“ išplaukimo į Baltijos jūrą su Lietuvos trispalve ir lietuviška įgula.
Šis startas per šimtmetį, nepaisant ekonominių bei politinių iššūkių, atvedė Lietuvą iki reikšmingų jūrinio buriavimo pasiekimų bei vis aiškiau įsitvirtinančios jūrinės valstybės tapatybės. Sujungę jėgas Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Lietuvos jūrų muziejus 100-metį švęs įvairiausiomis formomis įtraukdami tiek Lietuvos visuomenę, tiek tarptautinę mokslininkų bendruomenę.
Reikšmingas jūrinis posūkis Lietuvos savimonėje
„1926 m. spalio 1 d. yra iš tiesų ypatinga. Ji žymi ne tik faktą, kai Klaipėdos jūrų skautai, budžiai, iš Klaipėdos pirmąkart išplaukė į Liepoją buriniu kuteriu „Budys“, bet ir savotišką lūžį Lietuvos savimonėje. Tai buvo Lietuvos atsigręžimas į jūrą, ėjimas link jos, jūrą matant kaip galimybę kurti stiprią ir atvirą Lietuvą“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus direktorės pavaduotojas, istorikas ir buriuotojas Romualdas Adomavičius.
Pasak jo, Lietuvos teritorijoje gyvenę didikai burlaiviais pažino jūras dar XIX amžiuje, tačiau Lietuva kaip tautinė valstybė gimė tik 1918 m. vasario 16 dieną ir būtent nuo šios datos kalbama apie šiandieninės Lietuvos „ėjimą link jūros“.
„Tautinės Lietuvos valstybės gimimas ne tik leidžia atsigręžti link Vakarų politinės ir kultūrinės tradicijų, bet ir žengti pirmuosius organizuotus žingsnius link jūros. Šią kryptį ypač aktyviai palaikė jaunimo organizacijos – jūrų skautai Kaune, o vėliau ir Klaipėdoje. Būtent klaipėdiečiai, su Martynu Braku priešakyje, iš varžytinių įsigijo kontrabandininkų kuterį „Malaya“, kurį pervadino „Budžiu“, ir šią kryptį įprasmino veiksmu, kurį švenčiame: pirmą kartą išplaukė į jūrą burlaiviu su trispalve ir lietuviška įgula vien dėl noro pažinti pačią jūrą ir save“, – teigia R. Adomavičius.
Įveiktais iššūkiais, pergalėmis ir pasiekimais nužymėtas 100-metis
Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento Raimundo Daubaro teigimu, ši data reikšminga ne tik buriuotojams, bet ir visai Lietuvai, nes būtent ji atvėrė šaliai jūrinį kelią, kuriuo aktyvi ir pilietiška buriuotojų bendruomenė eina jau visą 100-metį, dovanodama Lietuvai pergales, pasiekimus ir pilietinį atsidavimą.
„Tąkart į jūrą išplaukę „budžiai“ buvo jaunuoliai, kurie norėjo vesti Lietuvą į pasaulį, parodyti, kad esame laisvi, stiprūs, vieningi. Manau, ta buriuotojiška dvasia vis persiduoda iš kartos į kartą, nes per šimtą metų, nepaisant okupacijų, „geležinės uždangos“ ar ekonominių sunkumų mes turime išties solidžių jūrinių pergalių ir pasiekimų“, – teigia R. Daubaras.
Tarp šių pasiekimų – dar 1989 m. įvykdytas pilietinis trijų jachtų žygis per Atlantą skelbiant pasauliui apie atgimstančią Lietuvą. Nepriklausomybės aušroje įgyvendintos jachtų „Lietuva“ bei „Laisvė“ kelionės aplink pasaulį. 2008-2009 jachtos „Ambersail“ vykdyta „Tūkstantmečio odisėja“, kuri kelionės aplink pasaulį metu kvietė visus lietuvius pasaulyje švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Taip pat – daugiau nei 40 Lietuvos buriuotojų, apiplaukusių vandenynų Everestu vadinamą Horno kyšulį.
Pasiekimų netrūksta ir sportiniame jūriniame buriavime – nuo dar 1937 m. „Žalčių karalienės“ iškovotos pergalės lenktynėse aplink Gotlando salą, iki 2011 m. šią pergalę pakartojusios „Jigy Jigy Somi“ įgulos, jachtos „Lietuva“ pergalių „Tall Ships Races“ regatoje, 2023 m. jachtos „Arabela“ iškovotos bronzos pasaulio ORC čempionate, įsimintinų jachtų „Ambersail“ bei „Ambersail 2“ startų bei iškovotų medalių Baltijos, Viduržemio, Karibų, Okeanijos regatose ar Roko Milevičiaus starto „The Ocean Race“ lenktynėse aplink pasaulį 2014-2015 m.
„Šiandien mes lygiai taip pat puoselėjame tą jūrinę dvasią – aktyvai startuojame jūrinėse regatose, čempionatuose ir pelnome medalius. Bent kelios šeimos šiuo metu plaukia aplink pasaulį, savo pavyzdžiu demonstruodamos, kad jūrinis buriavimas yra ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas, ugdantis atitinkamas vertybes, suburiantis žmones į bendruomenę, ugdantis asmenybes. Tad mes – ir kaip buriuotojų bendruomenė, ir kaip jūrinė valstybė Lietuva – tikrai turime, ką švęsti“, – teigia R. Daubaras.
Į šventę bus įtraukta ir tarptautinė mokslinė bendruomenė, ir visuomenė
Suvieniję jėgas Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Lietuvos jūrų muziejus Lietuvos buriavimo 100-metį kviečia švęsti visą Lietuvą.
Lietuvos jūrinio buriavimo čempionato įskaitai priklausančios regatos šiemet pasipuoš garbingu 100-mečio vardu, o vasarą buriuotojai pakvies visus norinčius dalyvauti pramoginiame jachtų flotilės plaukime nuo Klaipėdos iki Liepojos – būtent tokiu maršrutu, kuriuo 1926 m. plaukė „Budys“.
Specialiai 100-mečiui bus kuriami dokumentiniai video reportažai, socialinėje erdvėje surengta virtuali Lietuvos jūrinio buriavimo 100-mečio paroda, rugpjūčio 7-14 d. Klaipėdoje vyks Europos ORC jūrinio buriavimo čempionatas.
Į šią sukaktį bus pažvelgta ir Lietuvos bei užsienio mokslininkų akimis: tikrąją 100-mečio datą, spalio 1 d. Klaipėdoje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Jūra. Burės. Žmonės“. Šimtmetis kviečia dar kartą permąstyti jūrinės valstybės viziją.
