Persikelkime į 2050-uosius ir pabandykime įsivaizduoti, kas gali atsitikti jūros gyvūnams, jei kievienas iš mūsų nesiims veiksmų rūpintis gamta.
Distopija ar realybė? Kaip turime pakeisti kasdienį savo elgesį, kad ruonio gyvenimas 2050 būtų šviesesnis?
Tokią pavardę paveldėjau iš savo tėvo, o jis taip buvo vadinamas nuo tada, kai užstrigo padangoje... Tėvai pasakojo, kad anksčiau jiems buvo smalsu tyrinėti jūroje atsirandančius nepažįstamus žmonių daiktus. Tuomet dar galvodavome, kad jūs labai mumis žavitės ir norite draugauti, tačiau net ir baisiausiame košmare nesapnavome, kad vandenyje šiukšlių taip sparčiai daugės, o kai kurios jų lipte lips prie mūsų.
Šiais, 2050 metais, daugiau nei trečdalio mano jūros bei sausumos draugų jau nebėra. Nyksta vėpliai, poliarinės meškos, baltieji kiškiai, antarktiniai pingvinai, greičiausiai tuoj jų nebesutiksiu nei aš, nei jūs. Girdėjome, kad visą šį chaosą sukelia klimato atšilimas, apie kurį taip plačiai buvo kalbama dar 2020 metais. Buvo daug žodžių, bet mažai veiksmo.
Senais laikais mes, ruoniai, galėdavome panėrę vandenyje išbūti iki 15-os minučių. Dabar aš vos pašliaužiu jūros dugnu ir puškuodamas kartais iškylu į paviršių – patikėkit, pakelti savo nerangų, sustabarėjusį, beveik guminį kūną ne taip paprasta. Jei žmogus nesuvoks, kad klimato atšilimą skatina ir neatsakingas šiukšlinimas, greitai teks mirkti tirštame 30-ies laipsnių vandenyje, krimsti gumas ir metalo laužą, užsigeriant plastiko glotnučiu. Akivaizdu, kad mums jūroje tuoj bus ne vieta.
Keli faktai apie Ruonį Padangarus:
Kūno masė: vidutinė įprasto ruonio kūno masė + papildomas padangų svoris.
Judėjimas vandenyje: toks pat nerangus kaip ir sausumoje dėl prie kūno priaugusių padangų svorio.
Mityba: perkrauta maistingų medžiagų neturinčiomis buitinėmis atliekomis; be galimybės sočiai pavalgyti, nes padangos skausmingai veržia pilvą.
Mokslininkų komentaras:
Tikėtina, kad augalų ir gyvūnų rūšys nepajėgs prisitaikyti prie kintančios temperatūros. Manoma, jog iki 2050 m. dėl klimato kaitos gali išnykti trečdalis Žemės gyvų organizmų rūšių. Klimato šiltėjimas kelia grėsmę šaltųjų kraštų žinduoliams ir paukščiams: ruoniams (Pinnipedia), vėpliams (Odobenus rosmarus), poliarinėms meškoms (Ursus maritimus), baltiesiems kiškiams (Lepus timidus), antarktiniams pingvinams (Pygoscelis antarctica) ir kt.
