Baltijos jūra išmetė ne vieną sudužusio laivo liekaną. Šie fragmentai – artimesnė pažintis su laivų konstrukcijomis, jų dalimis.

Labai vertingas ekspozicijoje XVI a. luotas. Luotas, išskobtas iš vientiso medžio kamieno, buvo iškeltas ir ketverius metus konservuotas. Jį Platelių ežere dešimties metrų gylyje surado Klaipėdos universiteto povandeninės archeolologijos ekspedicijos dalyviai ir perdavė muziejui.

Ezelhoftas – tai medinė jungtis, kuria tvirtinamos burlaivio stiebų dalys. Olandų, prancūzų bei vokiečių burlaiviuose buvo naudojami keturkampiai ezelhoftai, suapvalinta viršutine dalimi. Angliško tipo ezelhoftai buvo stačiakampio formos.  Masyvus ąžuolinis ezelhoftas – dar vienos laivo avarijos Baltijos jūroje liudininkas, patekęs į žvejų tinklus. Čia eksponuojamas  XIX–XX amžiaus pradžios angliškojo tipo ezelhoftas, 1986 metais iškeltas iš Baltijos jūros. Tokiomis detalėmis buvo „prailginami“ mediniai burlaivių stiebai – ant pagrindinio stiebo viršutinio antgalio būdavo užmautas ezelhoftas, o į šalia esančią apvalią angą buvo įstatoma ilginančioji dalis. Baltijos jūros dugnas yra nusėtas nuskendusių burlaivių nuolaužomis. Nenuostabu, kad po kiekvienos audros bangos išskalauja laivų bortų liekanas, laive naudojamų lynų ir trosų detales, laivo apyvokos daiktus. Stambesni daiktai patenka į žvejų tinklus ir taip iš jūros dugno patenka į muziejų.

Čia eksponuojamas XIX amžiaus brašpilis, rastas Baltijos jūroje 1986 metais. Brašpilis – horizontalus įtaisas laive inkarui nuleisti ir pakelti. Burlaiviuose keliant inkarą rankomis, brašpilio velenas buvo sukamas patvarius kuolus pakaitomis dedant į brašpilio velene esančias kiaurymes ir pasukant jais veleną. Taip ant jo vyniodavosi inkaro grandinė ar virvė. Keli denyje dirbantys jūreiviai tokiu būdu priversdavo laivą judėti inkaro kryptimi, kol laivas atsidurdavo virš savo inkaro ir šis galėdavo būti pakeltas į laivą.