Spalio 1-ąją sukanka 100 metų nuo dienos, kai jūrų skautai buriniu kuteriu „Budys“ iš Klaipėdos išplaukė į Liepoją. Ši data žymi Lietuvos jūrinio buriavimo pradžią. Minint šį šimtmetį, Lietuvos jūrų muziejus kartu su Lietuvos buriuotojų sąjunga kviečia į tarptautinę konferenciją „Jūra. Burės. Žmonės.“, subursiančią buriavimo istorijos tyrinėtojus ir atstovus iš penkių Baltijos jūros regiono šalių.
Konferencijoje Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos pranešėjai apžvelgs skirtingus buriavimo istorijos etapus, aptars jo raidai įtaką dariusias politines, ekonomines ir visuomenines aplinkybes bei šiuolaikinius iššūkius.
„Buriavimo istorija – tai ne tik laivų ar sporto rezultatų istorija. Tai žmonių ir jų santykio su jūra istorija, glaudžiai susijusi su visuomenės ir valstybės pokyčiais. Ši konferencija leidžia pažvelgti į Lietuvos jūrinio buriavimo šimtmetį platesniame Baltijos regiono kontekste“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausias rinkinių kuratorius Romualdas Adomavičius.
R. Adomavičius konferencijoje pristatys Lietuvos jūrinio buriavimo šimtmečio istoriją, o buriuotojas, Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys Naglis Nasvytis kalbės apie Lietuvos buriuotojų sąjungos vaidmenį ir jūrinio buriavimo raidą.
Lenkijos buriavimo istorijos tyrinėtojas Marek Słodownik apžvelgs daugiau nei šimtmetį Lenkijos buriavimo istorijos ir aptars svarbiausius jos raidos lūžius bei kliūtis. Latvijos pranešėja Zane Nemme, remdamasi XIX a. pabaigos šaltiniais, atskleis kasdienę burlaivių gyvenimo pusę – įgulos aprūpinimą, uostų logistiką ir kelionių išlaidas.
Įdomus istorinis ryšys su Klaipėda atsiskleis Suomijos pranešėjų Anssi Ahvonen ir Heikki Häyhä pristatomame „Hai“ klasės pasakojime. Šios Suomijoje 1930 m. sukurtos jachtos tarpukariu paplito Baltijos regione, o 1939 m. šaltiniuose minima, kad pirmasis „Hai“ klasės centras Vokietijoje buvo įkurtas Memelyje. Tuo metu čia plaukiojo ir Lietuvos jachtklubams priklausiusios šios klasės jachtos.
Apie Baltijos jūros šalių bendradarbiavimą buriavimo sporte kalbės Latvijos atstovė Kristine Kanska, o Estijos pranešėja Piret Salmistu, dalyvausianti nuotoliniu būdu, pristatys ORC sistemos sėkmės istoriją Estijoje.
Tarptautinė konferencija „Jūra. Burės. Žmonės.“ vyks spalio 1 d. 9.30 val. Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Renginys vyks anglų kalba, o vertimo į lietuvių kalbą bus galima klausytis asmeniniame telefone.
Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija (https://forms.gle/3jsHdAwAevEa3gtR7).
Po konferencijos dalyviai kviečiami į parodos „Jūra lietuviškame kine“ atidarymą 15.30 val. delfinariumo salėje „Jūros sala“.
Nuotraukų aprašai:
- Jūros skautų jachta „Budys” Nidoje, 1930 m. „Budys“ 1926 m. spalio 1 d. pirmasis su lietuviška trispalve ir lietuviška įgula išplaukė į Baltijos jūrą. Šis įvykis žymėjo Lietuvos jūrinio buriavimo pradžią. Lietuvos jūrų muziejaus archyvas.
- Jūrų skautų jachta „Budys“ Klaipėdos uoste prie krantinės, XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. Iš kontrabandininkų 1925 m. konfiskuotas burinis-motorinis kuteris, Klaipėdos uosto Darbų uosto baseine. Kuteriui Klaipėdos jūrų skautai suteikė Vydūno pasiūlytą vardą – „Budys“. Lietuvos jūrų muziejaus archyvas.
- Klaipėdos jachtklubo pradžia Žiemos uoste, apie 1930–1933 m. Nedidelė daktaro Valterio Didžio jachta „Aušrinė“ (dešinėje) – vienas pirmųjų jachtklubo laivų.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas - Jachta „Žalčių karalienė“, 1937 m. iškovojo pirmąją vietą tarptautinėse jūrinėse lenktynėse „Aplink Gotlando salą“. Tai – pirmoji Lietuvos jūrinė pergalė. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
- 1990 m. jachta „Dailė“ pargabeno į Lietuvą iš užsienio 1991 m. Sausio 13-osios Seimo gynybai reikalingą radijo aparatūrą. Kiek vėliau – ir pirmuosius lietuviškus pašto ženklus. Juliaus Jurginio archyvas.
