Svarstant nepriklausomos Lietuvos idėją, būsimieji valstybės kūrėjai suvokė jūros svarbą. Dr. Jonas Šliūpas teigė, jog „Tauta be jūros neturi ateities“, o Antanas Smetona jūrą laikė vartais į Vakarų pasaulį. Visų žvilgsniai krypo į Klaipėdą kaip realiausią būsimosios Lietuvos uostamiestį.
Paskelbus nepriklausomybę, šaliai reikėjo tapti jūrine valstybe. Nors Lietuva dar neturėjo savo uosto, įžymūs visuomenės veikėjai pradėjo kurti laivyną. Privačia iniciatyva jie įsteigė Lietuvos garlaivių bendrovę. Netrukus į prancūzų valdomą Klaipėdą įplaukė pirmieji jūriniai laivai su Lietuvos trispalve. Jiems suteikti simboliniai vardai „Jūratė“ ir „Kastytis“.
Pirmieji jūrininkai teorijos kursus baigė Kauno aukštesniojoje mokykloje, o trejų metų praktiką atliko suomių burlaiviuose „Archibald Russel“ ir „Olivebank“. Taip užaugo pirmoji nepriklausomos Lietuvos kapitonų karta.
Prekybos laivyną sukūrė stambiosios valstybinės bendrovės „Maistas“, „Pienocentras“ ir „Lietūkis“. Jos įsigijo pirmuosius krovininius laivus, 1936-aisiais įkūrė „Lietuvos Baltijos Lloydą“ ir pradėjo eksportuoti lietuvišką kiaulieną, grūdus bei sviestą į Vakarų Europą. Per kelerius metus „Lloydo“ laivynas išaugo iki 8 laivų. Iki 1940-ųjų Lietuvos miestų vardais pavadinti laivai raižė Baltijos vandenis. Juose plevėsavo trispalvė, o už šturvalo stovėjo iš žemdirbių kilę lietuviai kapitonai.
